džiubtelti

džiubtelti
džiùbtelti, -ia, -ėjo 1. suduoti, užkirsti: Tėvas kai džiùbtelėjo kuolu, tai sūnus ir išsitiesė Alk. 2. Džiùbtelk tu jam į sprandą . Džiùbtelk kokią per strėnas Alk. Džiùbtelė[jo] į žandą ir nukūrė Kt. Aš jam kartą kad džiùbtelsiu, tai jis daugiau nenorės Vv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • dziubtelti — dziùbtelti, ia, ėjo žr. dziubtelėti 1: Tik truputį dziùbtelė[ja]u diržu nugaron Grv …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”